Ambicingi ES užmojai: už 30 metų visi pastatai Europoje šiluma turi pasirūpinti patys

2019-11-25

Ilgai gyvenę galvodami tik apie save, teršdami gamtą ir negalvodami apie pasekmes, pagaliau supratome, kad metas „apsivalyti“. To reikalauja ne tik gamta, bet ir ekonomika. Todėl Europa imasi veiksmų: norėdama sukurti tvarią ir saugią nuo iškastinio kuro nepriklausomą energetikos sistemą, ji skelbia, kad iki 2050 metų pastatai Europoje sugebės visiškai apsirūpinti energija. Ar tai įmanoma Lietuvai?


Vienas svarbiausių šiandienos Europos Sąjungos ir viso pasaulio tikslų – sumažinti anglies dvideginio išmetimus į aplinką. Klimato krizė viena pagrindinių temų pasaulinėje politikos arenoje. ES akcentuoja, kad pokyčiai būtini ne tik pramonėje ar kiekvieno iš mūsų gyvenime, atsisakant tam tikrų įpročių, bet ir energetikos srityje. ES pabrėžia, kad būtina sukurti tvarią, konkurencingą, saugią ir nuo iškastinio kuro nepriklausančią energetikos sistemą. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, reikšmingas vaidmuo tenka pastatų energinio efektyvumo didinimui.
 

ES skaičiuoja, kad 77 proc. Europos pastatų yra energetiškai neefektyvūs, jie sunaudoja 40 proc. visos energijos ir į atmosferą išleidžia apie 15 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Kadangi Europa yra užsibrėžusi didelių tikslų, norėdama sumažinti klimato kaitos pasekmes, iki 2050 metų planuojama pakeisti ir energetikos sektorių. Kaip? Pereinant prie alternatyvių energetikos šaltinių. Čia didžiausias iššūkis yra daugiabučių namų energetinės klasės keitimas.


Danijos ekspertas: turime pradėti pokyčius

Tačiau iššūkių įžvelgia ne tik Lietuva. Mūsų šalyje viešėjęs – žymus Danijos politikas, buvęs ilgametis Danijos ministro pirmininko pavaduotojas bei ekonomikos ir energetikos ministras, Europos Parlamento narys (2009 – 2019 m.), vienas iš ES energetikos efektyvumo politikos architektų Bendt Bendtsen interviu DELFI metu sakė, kad pastatų energetika yra kebli sritis visoje ES.

B. Bendtsen buvo 2018 m. priimtos ES direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo pagrindiniu pranešėju Europos Parlamente. Ši ES Direktyva dėl pastatų energinio naudingumo tampa pagrindiniu varikliu siekiant, kad iki 2050 m. ES visi pastatai taptų nenaudojančiais išorinės energijos. Tai reiškia, kad visi pastatai energija turėtų apsirūpinti iš atsinaujinančių energijos šaltinių, Lietuvoje geriausiai žinomų kaip saulės energetika, geoterminė šiluma.

Anot B. Bendtsen, jeigu norime pokyčių, turime skirti laiko ir finansų pastatų energetikai. Būtent todėl EP jis iniciavo ES direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo tikslus.

„Tai yra sritis, kurioje yra labai daug darbo. Todėl mes stengėmės sukurti energijos taupymo įrankius seniems pastatams, remdamiesi naujais statiniais. Juk naujų pastatų pastatoma tik apie vieną procentą per metus, todėl jeigu norime kažką daryti, turime imtis veiksmų dėl jau egzistuojančių senų pastatų“, – pabrėžia ekspertas.


Pasak jo, kaip ES narės pasieks direktyvos tikslų (visi pastatai taptų nenaudojančiais išorinės energijos), turi nuspręsti pačios valstybės, tačiau pašnekovas pabrėžia, kad tai yra įsipareigojimas tarp šalių ministrų ir ES parlamento.

„Didžiausi pasikeitimai dabar yra tai, kad mums reikia renovuoti daugiau pastatų. Mes sukūrėme įrankius, kaip tai padaryti ir dabar jau tai yra valstybių noro klausimas, kurios norės paimti tuos įrankius savo šaliai“, – tikina B. Bendtsen.

Pašnekovas pabrėžia, kad ES šalių finansų ministrai gali manyti, jog direktyva yra ne kas kita kaip papildomos išlaidos, tačiau ekspertai turi vieningą nuomonę – tai investicijos į ateitį.

„Didžiausi iššūkiai yra dėl finansavimo. Nereikia tikėti, kad valstybių biudžetai gali skirti tiek išlaidų renovacijoms. Todėl labai svarbu yra rasti dialogą ir paramą su verslu. Reikia, kad politikai suprastų, jog investuotojams reikia garantijų, todėl reikia sukurti tam tikrą sistemą. Pradėjus renovacijos projektus, nereikia sustoti. Pavyzdžiui, vyksta dideli renovacijos projektai ir tuomet valdžia ar žmonės pamato, kad jiems tai yra per brangu, ir sustojama. Investuotojai tokiu atveju tikrai bijo rizikuoti, nėra tikri dėl savo investicijų“, – aiškina specialistas ir priduria, kad verslas bei valstybinis sektorius turi bendradarbiauti.

B. Bendtsen taip pat tikina, kad norint paskatinti gyventojus renovuoti savo pastatus, reikia parodyti pavyzdį. Jis pabrėžia, kad pirmiausia apie pastato energijos tausojimą ir atsinaujinančią energetiką turi pagalvoti valdinininkai.

„Ir mes tikrai matome daug valstybinių pastatų, kurie yra seni, nėra energiją tausojantys, ir yra labai blogos būklės. Todėl manau, kad politikai pirmiausia turi pažiūrėti į save. Jeigu jie nori, kad žmonės renovuotų savo daugiabučius, jie turi pagalvoti apie pastatus, kuriuose sėdi patys. Danijoje, pavyzdžiui, mes planuojame renovuoti visas valstybines mokyklas“, – pasakoja energetikos ekspertas.

Lietuva į ES tikslus žiūri atsargiai

Lietuvoje pastatų energinio efektyvumo didinimas nėra naujiena. Būsto energijos taupymo agentūros duomenimis, per pastaruosius kelerius metus ne mažoje dalyje Lietuvos savivaldybių atnaujinta nuo 30 iki 50 proc. visų energiškai neefektyvių daugiabučių, o vienoje savivaldybėje nebeliko nė vieno energiškai neefektyvaus pastato. Šiandien Lietuvoje įgyvendinama pavienių daugiabučių renovacija ir jau pereinama prie ištisų kvartalų atnaujinimo, t.y. renovuojant visus kvartale esančius energiškai neefektyvius daugiabučius ir viešuosius pastatus, atnaujinant šilumos gamybos ir tiekimo sektorių, gatvių apšvietimo tinklus, inžinerinę infrastruktūrą ir kt.

Iki 2020 m. kovo mėn. kiekviena ES šalis, tarp jų ir Lietuva, privalo pasirengti „Ilgalaikę pastatų renovacijos strategiją“, kuria būtų remiama nacionalinio viešosios paskirties ir privačių gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų renovacija, užtikrinant, kad pastatuose energija būtų vartojama ypač efektyviai ir kad pastatai ne vėliau kaip iki 2050 m. taptų neutralūs anglies dioksido išmetimui sudarant palankesnes sąlygas ekonomiškai efektyviam esamų pastatų pertvarkymui į beveik nulinės energijos pastatus.

Būsto energijos taupymo agentūros vadovas Valius Serbenta sako, kad nors Lietuva ir gali pasigirti neblogais pastatų energinio efektyvumo didinimo rezultatais, minėtoje ES direktyvoje iškelti tikslai išties ambicingi ir reikalaujantys ne tik piniginių, bet ir žmogiškųjų išteklių.

„Tai tam tikra užduotis, rengiant naują pastatų energinio efektyvumo strategiją ilgalaikėje perspektyvoje yra numatyti, kaip spręsti patrauklesnių finansų klausimą. Nes techninės priemonės kaip ir aiškios, kas atneša kokią naudą. Taip pat trūksta darbo jėgos“, – aiškina V. Serbenta.

Jis tęsia, kad išties didelė problema yra viešųjų pastatų energinis efektyvumas. V. Serbenta sutinka, kad valstybinės institucijos turi rodyti pavyzdį ir siekti kuo aukštesnių energinio efektyvumo rezultatų.

„Tai iš tikrųjų, matyt, tai turėtų būti ženklas, politikos formavimas. Nuo to ir turi prasidėti. Aišku, viskam neužtenka laiko, lėšų. Tačiau bent jau pagrindiniai valstybiniai pastatai, turėtų atitikti standartus. Šiuo metu Lietuvoje yra viešųjų pastatų atnaujinimo programa, yra teisinė aplinka, yra finansai tam skirti. Tais finansais yra naudojamasi mažiau, nes savivaldybės yra labiau pripratusios gauti subsidijas. O dabartinis finansinis instrumentas labiau siūlo paskolas, kai savivaldybė gali pasiskolinti ir sutaupytos energijos lėšomis tas paskolas grąžinti“, – situaciją komentuoja ekspertas.

V. Serbenta priduria, kad vienoje konferencijoje paklausė savivaldybių atstovų, ar jos yra jau yra pasiekusios aukštesnę nei C energinę klasę. Deja, iš dalyvavusiųjų tokios nebuvo nė vienos. Kaip Lietuvai seksis įgyvendinti minėtos direktyvos tikslus, V. Serbenta nesiima prognozuoti. Anot jo, viskas priklauso nuo to, kokį planą parengs Aplinkos ministerija, kiek lėšų bus skurta pastatų energinio efektyvumo didinimui, ir kiek gyventojai bus pasiryžę keistis.

Šaltinis