Apie stogą, leidžiantį užsidirbti. Įdarbinto stogo įrengimo technologijos

2020-03-23

2020-03- 20

LSEA prezidento Vito Mačiulio atsakymai į žurnalo „ Statyba ir architektūra“ klausimus:

Apie stogą, leidžiantį užsidirbti. Įdarbinto stogo įrengimo technologijos.

 

 1. Ką turėtų žinoti privačių būstų savininkai, norintys įdarbinti savo stogą?

VM : Pirmiausia reiktų žinoti, kad saulė siunčia į žemę dvi gėrybes: šilumą ir šviesą. Abi jas galima įdarbinti: šilumą galima panaudoti saulės kolektoriais, kuriais kaitinamas pro kolektorių praeinantis skystis. Tokie kolektoriai naudingi ruošiant karštą vandenį. O šviesą galima įdarbinti, naudojant puslaidininkinius ( jie dažniausiai vadinami – fotovoltiniais) saulės modulius. Šie moduliai šviesą paverčia elektra, kurią ir galima panaudoti buityje.

Technologijoms vystantis, saulės modulių kaina per pastaruosius metus sumažėjo ženkliai, o saulės kolektorių – pakito mažai. Be to, labai ištobulėjo ir sumažėjo kaina šilumos siurblių, kurie elektrą efektyviai verčia šiluma. Todėl Lietuvos klimatinėmis sąlygomis šilumą ir karštą vandenį ekonomiškai patraukliau tapo ruošti technologine pora saulės modulis + šilumos siurblys. Saulės kolektoriai šiose lenktynės jau atsilieka. Todėl kolektoriai Lietuvoje naudojami vis rečiau, nors karštesnio klimato šalyse vis dar ekonomiškai naudingi ir populiarūs.

Įdomu tai, kad tiek moduliai, tiek kolektoriai yra iš toliau labai panašūs: tai 1800x1000 tamsios plokštės, kai jos yra ant stogo, nelengva atskirti kas yra vieni, o kas – kiti.

Labai patrauklus būdas įdarbinti stogą – jį visą padengti specialiai paruoštais, arba integruotais, fotovoltiniais moduliais. Šiuo atveju kitos dangos nebereikia. Nors fotovoltinė danga nėra pigi – apie 70 Eur/kv.m, tačiau ji ne tik saugo nuo kritulių, bet ir gamina elektrą. Ir atrodo puikiai: juodas stiklinis stogas!

Daug kas yra girdėjęs apie fotovoltines čerpes: taip jos gaminamos, netgi Lietuvoje, gamina elektrą, atrodo patraukliai. Bet jos kol kas tiems, kuriems norisi egzotikos, o kaina nėra svarbi.

2. Pagal kokius kriterijus siūlote rinktis saulės modulius, kolektorius ir kitokį inventorių ant stogo?

VM : Norint pasirinkti fotovoltinius modulius, reikia žinoti kelis skaičius. Pirmiausia reikia žinoti, kokios galios saulės elektrinės jums reikia. Paprasčiausia tai sužinoti galima taip: išsiaiškinti, kiek praeitais metais sunaudojote kilovatvalandžių elektros, ir tą skaičių padalinti iš tūkstančio. Pvz. sunaudojote 6000 kWh, tai reikalinga elektrinės galia bus 6000 kWh : 1000 = 6 kW. Tas tūkstantis todėl, kad 1 kW saulės elektrinės, sumontuotos optimaliu būdu, Lietuvos sąlygomis pagamina apie 1000 kWh.

Kitas skaičius: 1 kW elektrinės reikia 5- 6 kv.m modulių ploto. Minimu atveju reiktų: 6 kW x (5 – 6) kv.m = 30 – 36 kv.m bendro modulių ploto. Mažesnis plotas reikalingas, kai pasirenkami efektyvesni, tačiau brangesni moduliai, o didesnis – natūralu, mažiau efektyvūs, bet pigesni moduliai. Jeigu stogo plotas neriboja, nėra prasmės rinktis galingiausius, tačiau brangiausius modulius. Geriau daugiau dėmesio ir lėšų skirti žinomų firmų ir technologiškai pažangesniems ir ilgaamžiškesniems , pvz, stiklas – stiklas tipo moduliams.

3. Kokios technologijos paprastai taikomos plokštiems, o kokios dvišlaičiams stogams?

VM : Idealus saulės elektrinei yra pietinis šlaitinis stogas su 35 laipsnių kampu į horizontą. Nėra labai reikšmingi iki 10 laipsnių nukrypinai nuo pietų krypties ir nuo optimalaus kampo. Didesni nukrypimai jau sukelia 5 ir daugiau procentų metinius elektros praradimus. Yra galimybė pietų pusėje modulius montuoti ant vertikalios sienos, bet šiuo atveju reikia susitaikyti su tuo, kad gausit tik 60 procentų energijos lyginant su optimaliu variantu. Pats montavimas ant šlaitinio stogo nesukelia problemų: yra sukurta įvairių modulius laikančių konstrukcijų, jas žino saulės elektrinių montuotojai. Didžiausia problema yra ant stogo pietų pusėje esantys kaminai, įvairūs langeliai, kurie meta šešėlį ant modulių arba trukdo estetiškai juos išdėstyti. Statant nauja namą būtina pagalvotu, ar nėra galimybių tokių trukdžių saulės elektrinei išvengti.

Ant plokščių stogų modulius sumontuoti yra lengviau. Tačiau čia montavimas taip pat turi problemų: reikia daugiau pagalvoti, kaip tai padaryti ir patikimai, ir technologiškai, ir efektyviai saulės energetikos požiūriu. Pagrindinė taisyklė ta pati: moduliai – į pietų pusę 35 laipsniu kampu. Paprasčiausia – laikančią konstrukciją prispausti balastu: betonine plokšte, smėlio maišu ar kitu svoriu. Bet šiuo atveju reikalingas tvirtas perdengimas, galintis atlaikyti 40 – 60 kg/kv.m papildomą svorį. Be to pati modulius laikanti konstrukcija taip pat turi būti tvirta. Yra sukurta įvairių konstrukcinių sprendimų, palengvinančių apkrovimą, tačiau jų montavimas - brangesnis, reikalauja aukštesnės kvalifikacijos konstruktorių ir montuotojų.

Tačiau vėjuotuose regionuose – pajūryje tokią balastinę sistemą naudoti yra pavojinga, reikia papildomų apsaugų nuo vėjo, kurios ne visada suveikia. Šiuo atveju patikimiausia yra modulių konstrukciją tvirtinti varžtais prie perdengimo, aišku su visomis tokio montavimo problemomis.

4. O kas dėl skliautinių stogų?

VM : Kai kalba eina apie saulės elektrines ant skliautinių stogų, tai paprastai turime reikalų su integruotais į pastatą saulės moduliais. Tam tikslui gaminami stiklas-stiklas moduliai, kuriuose generuojančios puslaidininkinės plokštelės išdėstomos su tarpais tam, kad moduliai dalinai praleistų šviesą. Tokie stogai tampa labai populiarūs „žaliuoise“ viešuosiuose pastatuose: aerouostuose, geležinkelio stotyse, o taip pat prabangiuose biurų pastatuose. Jie gražiai atrodo, yra naudingi energetiniu požiūriu, o taip pat parodo savininkų socialinį atsakingumą. Tačiau – brangūs (150 – 200 Eur/ kv.m), todėl Lietuvoje dar nemadingi.

5. Ar gali dėl saulės elektrinės ar modulių įrengimo ant stogo kreiptis daugiabučių namų gyventojai?

VM : Taip, ant daugiabučių pastatų galima įrengti saulės elektrines, tą įrengimą galima įtraukti į renovacijos investicinius planus ir gauti analogišką 30% paramą. Atsiperka per 7-8 metus. Tačiau kol kas tokių saulės elektrinių elektrą galima panaudoti tik bendriems namo reikalams, o tai sudaro menką dalį būsto išlaikymo išlaidų.

Šiais metais Klimato kaitos programos sąmatoje jau numatyta eksperimentinė priemonė, kuri leistų namo bendrijai įsirengti didesnę saulės elektrinę, o jos elektrą per geoterminį arba oras-vanduo šilumos siurblį panaudoti viso namo šilumos ir karšto vandens gamybai. Tai nepaprastai efektyvus šilumos gamybos būdas, sumažinantis šilumos kainą beveik iki 1 ect/kWh. Tačiau saulės elektrinės, kurios galios užtektų daugiabučiam namui apšildyti, ant namo stogo tiktai neišeina pastatyti, nes trūksta ploto. Šiuo atveju galima pasinaudoti nuo 2019 m. spalio 1 d. atsiradusia galimybę saulės elektrinę pastatyti nutolusioje vietoje, o pačią elektrą naudoti daugiabutyje. Čia taip pat galioja dvipusės elektros apskaitos sistema, t.y. vasarą galima prisigaminti elektros, atiduoti ją į tinklus, o atsiimti žiemą šilumos gamybai. Tikimės, kad atsiras iniciatyvių ir novatoriškų daugiabučių bendrijų, kurios pasinaudos šia galimybe, juo labiau, kad tokiam šilumos sistemos modernizavimui bus galima gauti papildomą 30% paramą.

O kiekvienam butui pasigaminti saulės elektrą buitiniams tikslams labai patogu naudojantis prieš kelis mėnesius UAB Ignitis sukurta sistema, per kurią galima įsigyti ar išsinuomoti dalį investuotojų pastatytos didelės saulės elektrinės, ir čia gaminamą elektrą naudoti savo namuose. Tokia dalelė elektrinės kainuoja kelis tūkstančiu eurų, o elektra namuose šiuo atveju kainuoja apie 5 ect/kWh vietoje dabar mokamų 15 ect/kWh.