ES parama Lietuvai gali sumažėti ketvirtadaliu: kaip tai atsilieptų verslui ir ekonomikos augimui?

2020-01-30

Verslininkai ir ekonomistai nuogąstauja, kad Lietuvai ketvirtadaliu nurėžus ES paramą, šalies ekonomikos augimas kasmet sulėtėtų 0,5 proc., o verslui, kuris priverstas skolintis brangiau nei konkurentai kitose ES šalyse, būtų sunkiau modernizuotis, žengti į naujas kryptis ir pereiti prie ES iškelto tikslo – žaliojo ekonomikos kurso. Svarstomas Europos Sąjungos finansavimo mažinimas kelia rizikų Lietuvos ekonomikai, pripažino ir finansų ministras Vilius Šapoka.

Per mažiau nei du mėnesius Europos Sąjungos (ES) narės pagaliau turėtų susitarti, kaip išsidalinti 2021-2027 laikotarpio ES struktūrinę paramą. Tiesa, Lietuvai pagrindo džiūgauti nėra – nuo 2018 metų pavasario prasidėjusioje kovoje dėl ES paramos pyrago dalies mūsų šalis dar nelaimėjo nė vieno mūšio. Anaiptol, Lietuvos padėtis su kiekvienu nauju pasiūlymu tik prastėja. 2018 metų pavasarį pasirodęs Europos Komisijos (EK) pasiūlymas Lietuvai skirti 5,6 mlrd. eurų sanglaudos politikos lėšų – 24 proc. mažiau nei per praėjusį laikotarpį, vainikavo ES tarybai pirmininkaujančios Suomijos pasiūlymas mūsų šaliai paramą nurėžti net 27 proc.

Ketvirtadaliu mažėjanti ES parama – bloga žinia Lietuvai. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir analitinės ir konsultacinės įmonės ESTEP valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas skaičiuoja, kad ketvirtadaliu sumažėjusi ES parama galėtų lemti 0,5 proc. mažesnį BVP augimą kasmet.

Tuo tarpu finansų viceministrė Miglė Tuskienė 15min sakė, kad ES fondų investicijos 2015–2020 m. laikotarpiu lemia vidutiniškai 0,9 proc. punkto didesnį metinį nominalaus BVP augimą. „Per 2014–2023 m. iš ES fondų į šalies ekonomiką investavus 6,7 mlrd. eurų papildomai bus sukurta daugiau nei 12,6 mlrd. eurų BVP nominaliąja išraiška“, – ES lėšų svarbą Lietuvos ekonomikai pabrėžia finansų viceministrė.

Finansų ministerija taip pat skaičiuoja, kad ES investicijos iki 2023 m. lems beveik 2 proc. punktais mažesnį bendrą nedarbo lygį Lietuvoje, o iš viso iki to laikotarpio bus sukurta ar išsaugota apie 27 tūkst. darbo vietų. Tiesa, ekonomikos augimo sulėtėjimas – toli gražu ne vienintelė rizika, kuri kils užsukus ES lėšų kranelį. Verslininkai ir ekonomistai su 15min pasidalijo ne vienu iššūkiu, kuris kiltų, jei Lietuvai nepavyktų išsikovoti didesnės ES lėšų dalies.

Padėjo įsikurti naujoms pramonės šakoms

„BOD Group“ įkūrėjas ir vadovas Vidmantas Janulevičius atviras – jeigu ne Europos Sąjungos (ES) parama, įmonė šiuo metu kažin, ar stovėtų vienoje gretoje su inovatyviausiomis ir stambiausiomis šalies bendrovėmis.

Kai prieš dešimtmetį kompaktinius diskus gaminančios įmonės vadovas suprato, kad sparčiai plintant piratavimui internete šiai verslo šakai šviesios ateities nebematyti, V.Janulevičiui teko ieškoti naujos veiklos krypties. Pritaikiusi diskų gamybos metu įgytas technologines žinias, įmonė pasuko į saulės modulių ir optinių lęšių gamybą. Šiuo metu saulės modulių pardavimai sudaro 45 proc. visos įmonių grupės apyvartos. Visos trys kryptis – tame tarpe ir kompaktinių diskų gamyba – „BOD Group“ atneša tiek pajamų, kiek 2008 metais įmonė uždirbdavo vien iš diskų pardavimo. Beje, „BOD Group“ vis dar gaminamų kompaktinių diskų didžiausias pirkėjas – BBC.

„Prieš dešimt metų nebūtume ėję į naują sritį, jei nebūtų paramos, nes žuvis auga pagal akvariumą. Apskritai, be galimybės pasinaudoti ES parama saulės energetikos šaka Lietuvoje iš viso nebūtų atsiradusi. Įsukti naujos kartos modernų verslą be paramos labai sudėtinga, reikia daug investuoti“, – kalbėdamas su 15min sunkią pradžią prisiminė V.Janulevičius.

Jis tikino, kad be ES paramos saulės modulių gamyba Lietuvoje nebūtų prasidėjusi, nes ir kitos lietuviškos bendrovės, kaip „Precizika Metrology“, „SoliTek“ nebūtų pajėgios įsiskverbti į šią sritį, kurioje jau dominavo Vokietijos ir Prancūzijos bendrovės. Dėl šios priežasties, pasak pašnekovo, naujas modernias šakas remia tiek JAV, tiek Kinijos, tiek ES šalių Vyriausybės.

Labiausiai nukentės tradicinė pramonė

V.Janulevičius, kuris taip pat yra ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, tvirtina, kad ES parama ne tik padėjo Lietuvoje įsikurti naujoms šakoms, bet ir stipriai prisidėjo prie įmonių modernizavimo – įrangos atnaujinimo, eksporto plėtros.

„Pramonė yra daugeliu atveju šalies ekonomikos variklis. Jei pažiūrėtume į praėjusią krizę, tai dėka pramonės transformacijos ir eksporto augimo pavyko gana greitai įveikti krizę. Lietuva nuo 2004 metų buvo sparčiausiai auganti šalis ES“, – pabrėžė V.Janulevičius.

Tad sumažėjus ES paramai, labiausiai nukentėtų tradicinė pramonė, kuriai reikia modernizuotis – kurti didesnės pridėtinės vertės produktus, diegti skaitmenizaciją, siekti didesnio našumo. Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas priduria, kad paramos sumažėjimas itin pasijus ir mažoms bei vidutinėms įmonėms, kurios orientuotos į inovacijas.

„Lietuvoje atsiranda dviejų greičių įmonės. Vienos, kurios labai investuoja į produkto inovacijas, prekinio ženklo kūrimą, kitos, kurios plaukia pasroviui, gyvena neblogai, bet nežiūri 10-20 metų į priekį. Tai pirmosioms struktūrinių fondų parama labai aktuali ir jų augimo greitis gali gerokai sulėtėti", – sakė S.Besagirskas.

Skolintis Lietuvos verslui brangiau

V.Janulevičius atkreipia dėmesį, kad ES paramos mažėjimas Lietuvai yra bloga žinia ir dėl to, kad pasiskolinti lėšų savo projektams įmonėms kainuoja brangiau nei kitose šalyse.

„Kapitalo prieiga Lietuvoje limituota, nes skolinimosi kaštai Lietuvoje išbrangę palyginus su kitomis ES šalimis. Skolinimasis rinkos viduje siekia 6-8 proc. palūkanų, kai vakariečiai, net kolegos Lenkijoje, iš bankų skolinasi už 3-4 proc. palūkanų“, – į aktualią problemą dėmesį atkreipia V.Janulevičius.

Iššūkiai pereiti prie žaliosios ekonomikos

Tuo tarpu Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktorė Raminta Radavičienė atkreipia dėmesį, kad mažėjant ES paramai įmonėms kils didesnių iššūkių, kaip pasiekti 2050 metų ES užsibrėžtą tikslą – tapti klimato kaitos požiūriu neutralia ekonomika. Iki 2030 metų ES planuoja sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 40 proc., o Lietuva – 9 proc.

„Visi suprantame, kad visada iš ES pinigų negyvensime, kažkada apkritai jie baigsis, bet šiai dienai lūkesčių pramonė turi, nes pramonei reikalingos investicijos, o savarankiškai pereiti prie žaliosios ekonomikos ji nepajėgi“, – sakė ekonomistė. Ekonomistai pabrėžia, kad didieji kaštai prispaus žemės ūkį, transportą ir tradicinę pramonę, kuri naudoja iškastinį kurą arba daug energijos gamybos procese. Be to, kai kurios technologijos šiai dienai jau pasiekę savo galimybių ribas ir jų vystymuisi reikia daugiau investicijų. Tiesa, ES šiam tikslui numatė Sąžiningo perėjimo mechanizmą pagal kurį ketinama papildomai skirti lėšų šalims, tačiau Lietuvai pagal šią priemonę numatyta tik 97 mln. eurų.

K.Maniokas: reikės daugiau surasti privačių lėšų

Kol kas verslas tikina iš ministerijų dar nesulaukęs atsakymo, ką reikš verslui ES paramos mažėjimas – ar mažės paramos dalis, ar įmonės turės didesne dalimi prisidėti prie projektų, finansuojamų iš ES lėšų. Vis dėlto ESTEP valdybos pirmininkas K.Maniokas mano, kad šaliai investicijų reikia, todėl teks daugiau pridėti savų lėšų, nes dabar daugumoje projektų užtenka pridėti 30 proc. nuosavų lėšų. Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Klaudijus Maniokas „Investicijos negalės sumažėti 24 proc. Reikės surasti daugiau nacionalinių lėšų investicijoms ir mobilizuoti daugiau privačių investicijų“, – sakė K.Maniokas. Pasak jo, iki šiol daugiausia ES lėšų kol kas investuota į ekonominę ir socialinę infrastruktūrą – ligoninių, mokyklų sutvarkymą. Tuo tarpu S.Besagirskas apibendrina, kad sutaupyti ES lėšų galimybių yra, nes dabartinis paramos panaudojimas nėra efektyvus: Lietuvoje prikurta savitikslių institucijų, finansuojamų daugiausiai ES lėšomis, kurios niekam nereikalingos, nuvedama kanalizacijos tinklai į nykstantį kaimą, kuriame gyventojų nebelieka.

Daugiau paramos bando išsikovoti ir kitos šalys

Lietuva nėra vienintelė šalis, kovojanti už didesnę pinigų dalį kitame ES paramos periode – pirmajame ES biudžete po Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES, mažinti sanglaudos finansavimą daugiau nei ketvirtadaliu siūloma visoms šalims, kurios paramos gauna daugiau nei sumoka į ES biudžetą. Tarp šių šalių – dauguma Vidurio ir Rytų Europos valstybių, įskaitant Estiją, Lenkiją, Vengriją, Slovakiją ir net Vokietiją. Pagrindinis EK argumentas, kodėl Lietuvai sanglaudos fondų lėšos turėtų mažėti – Lietuva jau prisivijo ES šalių vidurkį. Lietuvos BVP pasiekė 78 proc. ES vidurkio, tuo tarpu daugiausiai sanglaudos fondų lėšų skiriama šalims, nepasiekusioms 75 proc. BVP. Tiesa, Lietuvos atstovai stebisi – Lietuva vos viršijo 75 proc., o paramos lėšos mažinamos net ketvirtadaliu. Be to, ekonomistai ir politikai pabrėžia ir tai, kad Lietuvoje dar dideli skurdo ir emigracijos rodikliai, o pramonei reikia dar daug investicijų, kad galėtų modernizuotis.

Lietuva nepatenkinta ir tiesioginių išmokų žemdirbiams dydžiu, nes Baltijos žemdirbiai gauna mažiausias išmokas visoje ES. Šiuo metu Lietuvoje ūkininkai už vieną hektarą dirbamos žemės gauna 181 euro išmoką, o ES vidurkis – 266 eurai. Diskusijos dėl paramos dydžio Bendrųjų reikalų taryboje jau sustabdytos, o netrukus jos persikels į vadovų lygmenį. Vasario pabaigoje vyks neeilinė vadovų taryba, tačiau ES šalys dėl paramos dydžio galutinai turėtų susitarti kovą.

Šaltinis