Lietuviai sutinka, kad daugiabučių renovacija padeda kovoti su klimato kaita

2019-11-13

Nuo 2013 metų šalyje jau renovuota daugiau nei 2300 daugiabučių – jų renovacija laikoma viena pagrindinių priemonių mažinant klimato kaitos pokyčius. Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) užsakymu atlikta tyrimų bendrovės „Spinter“ gyventojų apklausa atskleidė, kad beveik 80 proc. apklaustųjų sutinka, kad daugiabučių renovacija padeda stabdyti klimato kaitą.

Po renovacijos daugiabučiai vidutiniškai sutaupo 50-60 proc. iki renovacijos suvartojamo šilumos kiekio. Padidėjęs energinis efektyvumas reikalauja mažesnių energijos sąnaudų, o tai reiškia, kad renovacijos rezultatai yra draugiški aplinkai.

 

Renovuoti namai sutaupo 160 tūkst. tonų CO2

Europos Komisijos duomenimis, pastatų sektorius suvartoja apie 40 proc. šilumos energijos ir sudaro kažkur 36 proc. visų anglies dvideginio emisijų Europos Sąjungoje. Dėl to pastatų energinio efektyvumo didinimas yra vienas efektyviausių būdų mažinti šių dujų išmetimą. BETA apskaičiavo, kad Lietuvoje atnaujintų daugiabučių sutaupytos šiluminės energijos kiekis kasmet jau sudaro apie 700 GWh, tai yra daugiau nei 160 tūkstančiai tonų CO2.

Tyrimo dalyviai taip pat nurodė, kokiu būdu daugiabučių namų atnaujinimas prisideda tiek prie tvaraus išteklių naudojimo, tiek prie klimato kaitos stabdymo.

61 proc. daugiabutyje gyvenančių respondentų nurodė, kad renovuoto namo šildymui reikia mažiau energijos, dėl to, gaminant šilumą, gamta yra žalojama mažiau. 57 proc. apklaustųjų atsakė, jog po renovacijos pagerėja namo šiluminė varža (pastato gebėjimas jo viduje išlaikyti šilumą) ir dėl to mažiau „šildomas“ oras.

Renovacija skatina atsinaujinančių šaltinių diegimą

85 proc. apklaustųjų sutiko, kad pastatų modernizavimas prisideda prie tvaraus išteklių naudojimo. Nors tik daugiau nei dešimtadalis apklausos dalyvių, gyvenančių daugiabutyje, atskleidė, kad šiuo metu savo pastate jau yra įsidiegę arba planuoja įsidiegti inovatyvias energijos taupymo priemones, tokias kaip saulės kolektorius ar geoterminį šildymą.

Visgi beveik du trečdaliai daugiabučių gyventojų (65 proc.) atsakė, kad nors šiuo metu planų įsirengti minėtų inovatyvių priemonių neturi, bet ateityje į tokią galimybę žiūrėtų teigiamai.

Atsinaujinantys energijos ištekliai yra vieni iš pagrindinių ginklų kovojant su šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, nes šie šaltiniai gamina energiją neteršdami gamtos ir į aplinką neišskiria šiltnamio efektą sukeliančio anglies dvideginio bei kitų dujų.

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujantys gyventojai turi kelis pasirinkimus, kaip dar labiau prisidėti prie klimato kaitos stabdymo ir įsirengti atsinaujinančius energijos šaltinius.

Gyvenamajame name galima įrengti terminius saulės kolektorius, fotovoltinę saulės modulių jėgainę, ar geoterminį šildymą. Tačiau net ir įgyvendinus įprastas energinio efektyvumo priemones, tokias kaip sienų ir stogų šiltinimas ar šildymo sistemos atnaujinimas, sumažėja aplinkai kenksmingų dujų išmetimas.

Užs. Nr. 137

Šaltinis