Rinka, kuriai koronavirusas nėra jau ir toks baisus: skaičiuoja, kaip gyventojai gali sutaupyti

2020-04-10

Per pastaruosius metus Lietuvos saulės energetikos rinka augo it ant mielių. Šalį paralyžiavęs naujasis koronavirusas pagalius į ratus bando kišti ir šiai rinkai, tačiau ekspertai kol kas išlieka ramūs – rinka konkurencinga ir dinamiška, o net ir pesimistiniam scenarijui tapus realybe, vartotojų skaičius vis tiek paaugtų dvigubai, lyginant su 2019 metais.

Prieš pandemiją – klestėjo Paklaustas, kaip saulės energetikos rinka atrodė prieš naujojo koronaviruso pandemiją, Lietuvos saulės energetikos asociacijos viceprezidentas Andrius Karazinas sako, kad buvo itin paaštrėjusi konkurencinė kova. Anot jo, net dabar, kai valstybė gyvena stagnacijos būsenoje, ši rinka išlieka konkurencinga. „Valstybė tikrai metė nemažai įvairių resursų tam, kad skatintų šį sektorių. Tikslas – vykdyti Nacionalinėje energetikos saugumo strategijoje nurodytus tikslus“, – sako A. Karazinas.

Tai, kad saulės energetikos rinka augo 2019 metais, anot „Ignitis“ saulės elektrinių produkto vadovo Karolio Dargio, parodo, kad didėja žmonių sąmoningumas ir noras prisidėti prie gamtos saugojimo. „Taip pat, tokį augimą nemažai lėmė sparčiai besivystančios saulės elektrinių technologijos, kurios padidino saulės elektrinių efektyvumą bei sumažino jų kainas. Ir žinoma – valstybės teikiama parama saulės elektrinėms įsirengti suteikė galimybę daugiau žmonių pasinaudoti saulės elektrinių teikiamomis naudomis“, – sako K. Dargis.

Mano, kad pokyčiai – laikini

Šiandieninė situacija, teigia A. Karazinas, priklauso nuo individualios įmonės. Dalies įmonių veikla, sako A. Karazinas, sulėtėjo. „Tam turėjo įtakos šiokie tokie sutrikimai tiekimo grandinėse. Tai nestebina. Tam tikra dalis klientų nusprendė palaukti, atidėti sutarčių vykdymą, kol situacija išaiškės. Kita vertus, jei žiūrėtume sezoniškumo prasme, tai vasario-kovo mėnesiais visad yra stebimas didžiausias rinkos sulėtėjimas“, – pasakoja A. Karazinas.

„Ignitis“ saulės parkų produkto vadovė Indrė Baltušienė teigia, kad koronavirusas yra iššūkis visam pasauliui. „Per pirmąjį mėnesį jaučiame, kad dalis lietuvių sukluso ir karantino laikotarpiu, kol nėra saugūs dėl savo pajamų, elektrinių įsigijimą kelia laikotarpiui po karantino. Manau, kad tai yra labai laikina.

Realiai matome, kad keičiame savo darbo pobūdį – dirbame iš namų, tiesioginį bendravimą keičiame bendravimu pasitelkus technologijas. O tai daro įtaką natūraliai gerokai išaugusioms elektros sąskaitoms. Pirmąsias sąskaitas už kovą klientai jau galėjo įsivertinti, nors realiai karantinas buvo tik pusė mėnesio. Saulės elektrinės vienas iš būdų užsitikrinti mažas sąskaitas už tiekiamą elektrą“, – sako I. Baltušienė.

K. Dargis sutinka, kad nors ir ne taip stipriai, bet koronavirusas paveikė ir saulės energetikos rinką. „Vienas iš to pavyzdžių sulėtėjanti pagrindinių saulės elektrinių komponentų – saulės modulių gamyba, tačiau tai buvo laikinas sulėtėjimas ir dabar jau beveik visos gamyklos grįžo į pilnus pajėgumus, o kai kurios net juos padidino. Gera žinia, kad karantinas nesustabdė saulės elektrinių įrengimo darbų, kadangi didžioji dalis darbų vyksta lauke be tiesioginio kontakto su žmonėmis, todėl tai nestabdo įrenginėti saulės elektrinių.“, – pasakoja jis.

Panašią nuomonę išsako ir A. Karazinas. Anot jo, darbas tikrai nenutrūko. „Pats koronavirusas neatima galimybės dirbti. Yra kita rizika – žmonės bus nenuovokūs, per Velykas susiburs ir mūsų Vyriausybė nuspręs, kad reikia uždaryti visas veiklas ir leis dirbti tik maisto parduotuvėms ir vaistinėms. Jei taip nutiktų – stotų visa statybų veikla, o saulės elektrinės yra labiau prie statybų veiklos.

Kitas scenarijus – gali būti, kad labai sumenks žmonių lūkesčiai. Kai žmogus tampa neužtikrintas dėl savo ateities, jis mažiau linkęs leisti pinigus, ima taupyti. Šis scenarijus gresia, jei situacija užsitęstų pusę metų“, – teigia A. Karazinas. Jis pats viliasi, kad mėnesio laikotarpyje saulės energetikos rinka turėtų sugrįžti į senas „apsukas“. Tačiau A. Karazinas pabrėžia, kad tai – jo subjektyvi nuomonė.

Gali padėti sutaupyti

Pasiteiravus, ar tokiu taupymo laikotarpiu verta investuoti į saulės elektrinę, I. Baltušienė sako, kad saulės elektrinė yra vienas iš būdų taupyti ir užsitikrinti mažas elektros sąskaitas. Anot jos, klientas, įsigijęs saulės elektrinę, už elektrą moka gaminančio vartotojo tarifais. Specialistė tęsia, kad skaičiuojama, jog vartotojas, įsigijęs saulės elektrinę ir tapęs gaminančiu vartotoju taupys savo elektros sąskaitų išlaidas vidutiniškai 70 –80 proc. Pašnekovė teigia, kad vidutinė saulės elektrinė kainuoja apie 4 tūkstančius eurų, o daugiau nei 30 proc. šios sumos galima susigrąžinti pagal patvirtintą Europos Sąjungos paramą. I. Baltušienė sako, kad elektrinės įsigijimas klientui atsiperka per 5–6 metus.

Saulės elektrinė, sako I. Baltušienė, pakeis ir kliento sąskaitų už elektrą dydį. Jei asmuo per metus suvartoja 4000 kWh, tai be saulės elektrinė tektų mokėti apie 600 eurų per metus, o įsigijus elektrinę – apie 130 eurų per metus. „Lietuvoje 2019 10 01 įsigaliojus naujiems įstatymo pokyčiams suteikta galimybė saulės energiją gaminti ne tik ant savo namo stogo, bet ir iš saulės parko. Todėl nepriklausomai koks kliento būstas – butas ar nuosavas namas – jis gali turėti savo saulės elektrinę“, – priduria I. Baltušienė.

Specialistė pasidžiaugia, kad Energetikos ministerija skatina klientus tapti gaminančiais vartotojais. „Šiais metais sulauksime net dviejų kvietimų paramai. Pirmojo kvietimo metu paramos patvirtintos net 6750 planuojančių įsigyti saulės elektrinę: 1300 – saulės parkuose ir 5450 ant savo namo stogo. Tad tikėtina, kad metų pabaigai Lietuvoje bus daugiau nei 10 tūkstančių Gaminančių vartotojų. Tai yra net 2,3 karto daugiau nei 2019 metais. Tai yra realistinis variantas“, – sako I. Baltušienė.

Bet egzistuoja ir pesimistinis variantas – jei koronavirusas paveiks klientus (jie neteks darbo, žlugs verslas), klientai nebegalės įsigyti saulės elektrinės. Tačiau specialistė yra įsitikinusi, kad net tokio pesimistinio varianto atveju, vartotojų skaičius bus du kartus didesnis nei 2019 metais.

Šaltinis