Saulės elektrines nusprendžia įsirengti vis daugiau gyventojų: kokią paramą galima gauti?

2020-05-11

Besidominčiųjų galimybėmis įsirengti saulės elektrinę vis daugėja. Kaip nurodo Energetikos ministerija, tai iš dalies lemia ir galimybės įsirengti elektrinę, neturint tam tinkamo stogo. Be to, Ministerija ketina skirti didesnę paramą tiems, kurie saulės elektrines įsirengia už pasiskolintus pinigus. Vis dėlto Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos vadovas Martynas Nagevičius pastebi, kad paramos sistema galėtų būti patobulinta.

Energetikos viceministras Rytis Kėvelaitis LRT.lt teigia, kad pirmiausia apie saulės elektrinę svarstančiam žmogui derėtų įvertinti, kiek elektros energijos per metus jis sunaudoja. Tai leis nustatyti, kokios galios elektrinė jam reikalinga.

Pagal galiojančią tvarką, paramą gauti gali tik nedidelės, iki 10 kW, siekiančios elektrinės. Tai padaryti gali tiek žmonės, gyvenantys nuosavame name, tiek daugiabučių namų gyventojai.

Pastariesiems neišvengiamai teks investuoti į nutolusią elektrinę. Sodo namelių ar nuosavų namų gyventojai elektrinę gali įsirengti ir ant pastato stogo, jeigu šis tam tinkamas.

Jeigu galimybės įsirengti elektrinės ant savo stogo nėra, gyventojai elektrinę gali įrengti turimame, išsinuomotame ar pasiskolintame žemės sklype.

Saulės kolektoriai

Saulės kolektoriai / Flickr nuotr.

„Įsivertinus šiuos dalykus, geriausia susisiekti su specialistais, saulės energetikos kompanijomis, jos konsultuos ir viso šio proceso metu ves patį žmogų, norintį įsigyti saulės elektrinę“, – pataria R. Kėvelaitis.

Jis pabrėžia – norint gauti paramą saulės elektrinei labai svarbu pirmiausia kreiptis dėl paramos ir ją gauti, o tik po to pradėti įrengimo darbus.

Parama padengtų apie trečdalį išlaidų

Paramos dydis priklauso nuo to, kokio galingumo elektrinę ketinama įrengti. Už įrengtą 1 kW valstybė skiria 330 eurų kompensaciją. Taigi, įsirengusiam maksimalaus – 10 kW – galingumo elektrinę gyventojui būtų skiriama 3 300 eurų siekianti parama.

R. Kėvelaičio aiškinimu, tai paprastai atitinka apie 33–35 proc. elektrinės įrengimo kaštų, o 1 kW įrengti siekia apie 1 000 eurų.

„Pateikiamas prašymas gauti paramą, gaunamas patvirtinimas, kad parama yra gauta, tada įsirengiama saulės elektrinė. Įsirengus saulės elektrinę, pateikiami įsirengimo dokumentai ir tuomet grąžinama ta suma. Jeigu įsirengiama 10 kW saulės elektrinė, tai grąžinama 3 300 eurų“, – procesą paaiškina viceministras.

Paklaustas, kokie reikalavimai taikomi elektrinę norinčiam įsirengti žmogui, R. Kėvelaitis tikina – siekiama, kad kuo daugiau žmonių gautų paramą, todėl biurokratiniai ir administraciniai apribojimai mažinami.

„Iš esmės tiek gyvenantieji individualiuose namuose, tiek butuose, tiek soduose tą paramą gali gauti, tik, kaip minėjau, svarbus aspektas – reikia iš pradžių pateikti paraišką gauti paramą ir po to įsirengti, o ne atvirkščiai“, – akcentuoja R. Kėvelaitis.

Neturintiesiems savų lėšų – didesnė parama

Paprastai, anot viceministro, pateikus prašymą, atsakymas suteikiamas per maždaug mėnesį. Tuomet paramos gavėjui skiriami 9 arba 12 mėnesių elektrinei įsirengti. Tai padaręs paramos gavėjas, kaip minėjo R. Kėvelaitis, privalo pateikti įrodančius dokumentus, kad gautų numatytą subsidiją.

Šią paramą gali gauti ir asmenys, kurie savų lėšų elektrinei įsirengti neturi. Anot pašnekovo, būtent tokiems gyventojams skirtas kvietimas pirmą kartą kaip tik turėtų būti skelbiamas gegužės pradžioje.

Jeigu gyventojas nori įsirengti saulės elektrinę, bet savų lėšų neturi, jis tai gali padaryti, pasinaudojęs banko paskola ar lizingu. Tuomet valstybė skirs didesnę – 380 eurų – subsidiją.

„Tai iš esmės nauja paramos priemonė – taikomas didesnis paramos įkainis. Saulės elektrinė turi būti įsigyjama lizingu arba su paskola. Tas paramos dydis yra 380 eurų už 1 kW vietoje 330 eurų ir būtent tas didesnis įkainis iš dalies kompensuoja palūkanas, kurios susijusios su saulės elektrinės įsigijimu lizingu arba su paskola.

Tai toks skubus reagavimas į susidariusią situaciją, kad žmonės nesustotų mąstyti, kaip sumažinti savo komunalinius mokesčius, mokesčius už elektros energiją. Tokia priemonė startuoja pirmą kartą. Jeigu matysime susidomėjimą šia priemone, tikrai ją tęsime“, – tikina R. Kėvelaitis.

Atsipirks tik po kelerių metų

Tačiau turbūt daugeliui kyla klausimas – imti paskolą, investuoti į elektrinę, kad už elektrą reikėtų mokėti mažiau, – ar tikrai apsimoka? Viceministro teigimu, elektrinės atsipirkimas iš tiesų užtruks. Priklausomai nuo įrengimo kaštų ir kitų aspektų, tam gali prireikti maždaug 7–8 metų.

„Tai labai dažnai išgirstamas klausimas, bet čia turbūt nėra vieno teisingo atsakymo, nes tikrai tas atsipirkimas priklauso nuo skirtingų faktorių, t. y. ir tai, kokio brangumo įranga, kokia yra elektros energijos kaina ir t. t., bet šiuo metu su parama, kuri yra taikoma, imant labai standartiškai, atsipirkimas yra 7–8 metai“, – sako R. Kėvelaitis.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad, įsigijus pigesnę elektrinės įrangą, pati elektrinė gali atsipirkti greičiau, tačiau tokiu atveju derėtų įvertinti, ar tai iš tiesų naudinga, nes pigesnė įranga gali trumpiau tarnauti.

Gyventojams taip pat neretai kyla klausimų, ką daryti, jeigu elektrinė pagamins per daug ar per mažai elektros energijos. Kaip paaiškina viceministras, jeigu elektros energijos būtų pagaminta per mažai, trūkstamą kiekį būtų galima tiesiog įsigyti tokiu pat būdu, kaip tai daroma neturint saulės elektrinės.

Saulės baterijos

Saulės baterijos / American Public Power Association/Unsplash nuotr.

Jeigu vis dėlto elektros energijos pagaminama per daug, ji perduodama elektros energijos tiekėjui, o gyventojui sumokama kompensacija.

Paramą vertina teigiamai, bet siūlo kitokį variantą

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas M. Nagevičius LRT.lt teigia paramą vertinantis teigiamai, tačiau jis pastebi, kad paramos teikimo principas galėtų būti ir patobulintas.

„Parama labai padeda, žmones sudomina ir norinčiųjų tikrai yra pakankamai, paklausa nemaža. Jeigu kalbėtume, kas galėtų būti geriau padaryta, tai galbūt ta parama galėtų būti netgi mažesnė, bet užtat turėtų būti valstybės garantija paskoloms. Truputį bijau, kad daug kas gali parašyti tas paraiškas, bet po to gali nesurinkti pinigų, ypač šiuo metu, kai atsiranda žmonių ekonominė baimė dėl ateities“, – sako M. Nagevičius.

Jo teigimu, jeigu atsirastų valstybės garantija paskoloms, skirtoms saulės elektrinėms statyti, procesas dar labiau pagreitėtų.

Jis teigiamai vertina ir iniciatyvą skirti didesnę paramą tiems, kurie saulės elektrines įsirengia naudodamiesi banko kreditu. Anot M. Nagevičiaus, tokią iniciatyvą tam tikra prasme būtų galima laikyti paramos padidinimu.

„Turbūt apskritai mažai kas be paskolos statosi tas elektrines. Dauguma tai daro su paskola. Tai iš esmės yra paramos padidinimas, kas yra gerai, bet tai nesprendžia tos problemos, kad žmonėms sunku pasiskolinti pinigų arba kad žmonės bijo skolintis, užstatę kažkokį savo turtą, arba, jeigu jau pasiryžta užstatyti, tai kažkokiems gyvybiškai svarbesniems dalykams nei energijos taupymas, išlaidos energijos taupymui“, – sako M. Nagevičius.

Nutolusi ar esanti ant stogo – galutinė kaina panaši, bet kai kas ir skiriasi

Kaip ir viceministras, M. Nagevičius svarstantiesiems įsirengti saulės elektrinę pirmiausia siūlo įvertinti, kiek elektros energijos reikės. Tai, tvirtina M. Nagevičius, galima sužinoti suskaičiavus, kiek elektros energijos sunaudojama per metus ir tą skaičių padalijus iš 1 000.

„Gauti kilovatai parodys, kokios saulės elektrinės maždaug reikia. Tada reikia žiūrėti, kaip atsiperka ta investicija. Gavus paramą, priklauso nuo konkrečios situacijos, bet paprastai atsipirkimas yra 6–8 metai“, – teigia pašnekovas.

Jo aiškinimu, tiek statant elektrinę ant savo namo stogo, tiek investuojant į nutolusią elektrinę atsiperkamumas ir tam reikalingi finansai išlieka panašūs. M. Nagevičiaus tvirtinimu, įsigyti nutolusią elektrinę gali kainuoti kiek pigiau, bet vėliau gyventojui teks mokėti daugiau už naudojimąsi tinklais.

Įsirengiant elektrinę ant namo stogo situacija priešinga – įrengimas gali kainuoti brangiau, bet naudojimosi tinklais mokestis bus skaičiuojamas tik tada, jei elektra nebūtų sunaudota, t. y. ne už visą elektros kiekį.

Anot M. Nagevičiaus, paprastai nutolusias elektrines pasirenka daugiabučių namų gyventojai, kurie stogo elektrinei įrengti panaudoti tiesiog negali. Tačiau šį variantą taip pat renkasi ir tie nuosavų namų šeimininkai, kurių stogai nėra tinkami elektrinei įrengti, kurių stogas orientuotas į šiaurę ar užstojamas aplink esančių medžių ar pastatų.

„Jie gali turėti tą saulės elektrinę kažkur kitur. Finansiškai tai yra taip pat, bet gali būti netenkamas tas savotiškas malonumas turėti ir matyti tą saulės elektrinę ant savo namo stogo ir visą laiką matyti, kaip ji veikia. Čia ji tampa tokia kone virtuali, kažkur nutolusi. Tu žinai, kad ji kažkur Lietuvoje yra, kažkokiame kitame rajone, bet tu jos konkrečiai nematai. Kai kam tas matymas yra svarbus“, – sako M. Nagevičius.

Saulės baterijos

Saulės baterijos / A. Gucklhorn/Unsplash nuotr.

Suteikti galimybės parduoti perteklinę energiją nesiūlo

Paklaustas apie pagamintos energijos perteklių, M. Nagevičius teigia, kad Seimo priimtas sprendimas skirti kompensaciją jau yra pirmas žingsnis į priekį.

„Seimas pakeitė nuostatą ir dabar yra palikta galimybė susitarti su elektros tiekėju dėl tos perteklinės elektros ir ją parduoti tam tiekėjui. Jeigu nepavyks susitarti, Valstybinė energetikos kainų kontrolės tarnyba gali įsikišti į tą procesą. Atsiranda galimybė tą perteklinę elektrą kažkaip parduoti. Čia jau yra žingsnis į priekį, nes anksčiau ta perteklinė energija tiesiog prapuldavo. Tu ją tiesiog atiduodavai“, – teigia M. Nagevičius.

Jo vertinimu, leidus saulės elektrines turintiems gyventojams pardavinėti pagamintos energijos perteklių, tokio proceso administravimas būtų itin sudėtingas, todėl mažai tikėtina, kad tokia teisė gyventojams kada nors būtų suteikta.

„Jeigu gali parduoti „truputį“, tai gali parduoti ir „truputį daug“. Gana sudėtinga administruoti šį procesą ir tokiu būdu būtų iškraipyta ši schema. Nemanau, kad ateityje kada nors taip bus, kad būtų labai palanku pasistatyti per didelę elektrinę. Tiesa, yra galimybė, nors nesu techniškai girdėjęs, kad kas nors taip darytų, bet tu gali savo elektrinės dalį atiduoti kažkam. Gali būti kaip nutolęs gaminantis vartotojas“, – atkreipia dėmesį M. Nagevičius.

Saulės elektrinė

Saulės elektrinė / Rūta Jakubonienė/ Pilnų namų bendruomenė

Susidomėjusiųjų daugėja: per savaitę įrengiama apie 100 elektrinių

R. Kėvelaičio tvirtinimu, šiemet, paskelbus kvietimą kreiptis dėl paramos sausio mėnesį, buvo gautas rekordinis paraiškų skaičius – 7 tūkst. Kaip teigia viceministras, tai bene dvigubai didesnis skaičius nei pernai.

„Tikrai yra didžiulis susidomėjimas ir smagu matyti, kad net ir karantino metu saulės elektrinių įrengimas, norinčiųjų įsirengti elektrinę paraiškos nesustoja. Šiuo metu įsirengiama vidutiniškai apie 100 elektrinių per savaitę. Tai netgi daugiau negu buvo vidutiniškai praėjusiais metais“, – sako R. Kėvelaitis.

Anot jo, dėl šios priežasties šiemet ketinama skelbti daugiau kvietimų paraiškoms teikti. Be to, vietoje metų pradžioje planuotų 10 mln. eurų paramai ketinama skirti 40 mln. eurų.

„Tikrai pinigų užtektų visiems, norintiesiems ir galintiesiems įsirengti saulės elektrines“, – neabejoja R. Kėvelaitis.

Norintieji gauti paramą ar su saulės elektrinės įsirengimu susijusios informacijos turėtų kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA).

Šaltinis