Šie specialistai darbą ras be problemų: sritis, kurią ekspertai vadina viena perspektyviausių

2020-04-30

Planuojant karjerą ar svarstant apie persikvalifikavimą, svarbu turėti platų akiratį, suprasti, kur link vystosi pasaulio ekonomika ir, kokie specialistai ateityje turės daugiausia perspektyvų. Su ekspertais kalbamės apie vieną sparčiausiai besivystančių sričių – energetiką ir, kaip ši sritis įtakoja ekonomikos augimą bei poreikius darbo rinkoje.

Šiandien didžiąją dalį elektros energijos importuojame iš užsienio valstybių, tačiau prieš kelis metus priimtoje Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad iki 2050 metų Lietuvoje pagaminsime tiek, kad pilnai užteks ir gyventojams, ir verslo sektoriui.

Energetikos viceministras Rytis Kėvelaitis sako, kad toks planas visiškai realus. „Nuosekliai lik to einame, visgi – 2050-ieji dar labai toli ir tai yra ilgalaikė vizija. Kol kas žvelgiame į artimiausią dešimtmetį, kai planuojame 2030 pasigaminti 45 proc. elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių šaltinių.

Pavyzdžiui, dar 2012-aisiais turėjome tikslą, kad šiemet atsinaujinantys energijos išteklių šaltiniai pagamins 23 proc. visos energijos ir jį pasiekime per tris metus. Elektros energijos sektorius – kertinis ekonomikoje, todėl labai svarbu, kad ji būtų pagaminta iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių. Jeigu neturėsime žalios elektros energijos – tai bus neįmanoma“, – sako Energetikos viceministras.

„Elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių šaltinių apimtys Lietuvoje išaugo maždaug dvigubai, o žvelgiant į patvirtintą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją bei valstybės vykdomus veiksmus galima tikėtis, kad ateityje vėjo ir saulės parkų Lietuvoje matysime vis daugiau, – pasakoja „Ignitis grupės“ Rinkos reguliavimo vadovas Vytautas Rimas. – Gatvėje elektromobilių bei kitų elektros energija varomų įrenginių (paspirtukų, dviračių ir kt.) matome vis daugiau. Žvelgiant į ateitį sulauksime išmaniųjų tinklų valdymo bei namų sprendimų, kurie dar labiau palengvins mūsų kasdienę buitį.“

Kaip pastarųjų pavyzdį V. Rimas pateikia išmanųjį skaitiklį: „Turint išmanųjį skaitiklį, kurių diegimą Lietuvoje planuojama pradėti artimiausiu metu, bei elektros energijos tiekimo planą, kuris būtų susietas su realiomis elektros energijos kainomis biržoje, vartotojams įprastos kasdienės buities procedūros potencialiai galės iš dalies atpigti. Tai įvyktų todėl, kad vartotojas, stebėdamas elektros energijos kainas rinkoje, galėtų nuspręsti įkrauti elektromobilį, gaminti valgį ar skalbti būtent tuo metu, kuomet elektros energija kaina būtų žema.“

Lietuvoje populiariausios vėjo jėgainės

Šiuo metu šalyje daugiausiai elektros energijos pagaminama iš vėjo. Anot R. Kėvelaičio, daugiau nei 30 proc. elektros energijos pagaminama vėjo elektrinėse. „Turime palankų klimatą, todėl taip gaminti elektrą kol kas pigiausia. Vėjo malūnų Lietuvoje daugiau nei 200, o veikiančių parkų apie 20, – ir priduria, – Pinga ir kitos technologijos. Dėl nuolatinio tobulėjimo, inovacijų taikymo, saulės elementų kaina per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo 80 proc. Paskatinti Valstybės, paskutiniu metu saulės elektrinių savo poreikiams patenkinti pasistatė tiek paprasti gyventojai, tiek verslininkai. Palyginimui, šiandien tokių elektrą gaminančių vartotojų yra 4300, o prieš 3 metus buvo tik 300...“

Lietuviškos įmonės „Vėjo projektai“, kurios pagaminti du elektra varomi autobusai neseniai išriedėjo į uostamiesčio gatves, generalinis direktorius Alvydas Naujėkas taip pat sako, kad vėjo jėgainės mūsų šalyje yra našiausias žalios energijos šaltinis. „Vėjo energija, be abejonės, yra pigiausias ir efektyviausias atsinaujinančios energijos išteklių šaltinis. Ateityje šioje srityje dar patobulėsime, nes bus vėjo jėgainės bus statomos jūroje. Visgi, pati žaliausia yra saulės energija. Kitaip nei vėjo elektrinės, jos net garso neskleidžia.“.

Anot A. Naujėko sveikintina tai, ką įmonė „Ignitis“ daro dėl elektros gamybos decentralizavimo. „Skatinimas gamintis elektros energiją patiems yra žingsnis išmaniosios energetikos link. Puiku, kad siūloma gyventojams investuoti į nuotolines saulės elektrines. Jei nėra galimybės įsirengti šalia namų, pastatyti ten, kur siūlo įmonė.“

Inovacijos energetikoje – naujos darbo vietos

Kodėl taip svarbu investuoti į atsinaujinančią energetiką? „Jeigu, užuot elektros energiją importavę, pilnai apsirūpintume patys, tam išleidžiami pinigai liktų Lietuvai. Kitas momentas – gyventojai mažiau išleistų elektros energijos sąskaitoms. O ir šalyje būtų saugiau gyventi. Nuo nieko nepriklausytume“, – vardija Energetikos viceministras.

Kitas labai svarbus dalykas – darbo vietos.

Kurtųsi įmonės, gamyklos. Išaugtų įvairiausių profesijų specialistų poreikis. Ne tik diplomuotų energijos specialistų, bet ir techninių darbuotojų. „Pavyzdžiui, beveik 30 proc. saulės elektrinės įrengimo kainos sudaro montavimo darbai. Į Klaipėdos gatves jau išriedėjo elektra varomi autobusai, kurių detalės pagamintos Lietuvoje. Ateityje galima šnekėti apie vėjo elektrinių komponentų gamybą. Itin reikšmingas ir energetikos skaitmenizavimas, be kurio nebus progreso. Taigi, čia turės dirbti didelės IT specialistų pajėgos.

„Mūsų įmonės darbuotojai arba parvykę iš emigracijos, arba Klaipėdos universiteto ir kolegijos studentai, kurie po praktikos pas mus ir likdavo. Iš viso dirba virš 50 žmonių. Kalbu, kad mūsų kvalifikuoti specialistai anksčiau dirbo inovatyviose kompanijose Norvegijoje, Olandijoje. Nuo surinkėjų iki vadybos srities darbuotojų, – pasakoja A. Naujėkas. – Pasistatėme naują eksperimentinę laboratoriją, kurioje vystysime tyrimus, kaip tobulinti serijinę autobusų gamybą.

Reikalingi IT specialistai

„Ignitis grupės“ Rinkos reguliavimo vadovas Vytautas Rimas sako, kad jų įmonei kaip niekada reikalingi IT darbuotojai. „Valdant ir eksploatuojant tokios apimties infrastruktūrą bei aptarnaujant daugiau nei 1,6 mln. klientų IT sprendimų poreikis auga įspūdingu tempu, o tuo pačiu metu siekiant užtikrinti, kad daugelis IT sistemų veiktų nepertraukiamai tai tampa tikrai nemažu mūsų kasdienės veiklos iššūkiu. Tobulėjant technologijoms, ieškant didesnio veiklos efektyvumo bei geresnės paslaugų kokybės IT sprendimai dažnai tampa pagrindiniu įrankiu, kuris yra pasitelkiamas ne mažos dalies tikslų įgyvendinimui. Didysis proveržis šioje srityje dar laukia. Jį galbūt būtų galima sieti su laikotarpiu, kuomet įsibėgės išmaniųjų skaitiklių diegimas bei prasidės vadinamasis rinkos dereguliavimas, kuomet visi elektros energijos vartotojai turės pasirinkti nepriklausomą energijos tiekėją.

Siekiant tinkamai pasirengti šiam procesui, ESO šiuo metu kuria duomenų mainų platformą (angl. Data Hub), kuri bus skirta energijos rinkos duomenų mainų su suinteresuotomis šalimis užtikrinimui. Kalbant apie tinklo duomenis, didesnio proveržio ateityje galima tikėtis vis labiau pritaikant automatizuotus tinklo priežiūros algoritmus (angl. predictive maintenance), kurie leis efektyviau priimti investicinius sprendimus, taip pat sudarys prielaidas didesniam energijos tiekimo patikimumui.“

Šaltinis